Cimcė

Home
Cimcė

📍Kad kūnas taptų jaukiausiais namais. Kartu mokomės mylėti, globoti visas savo versijas ir leisti sau tiesiog būti.

🌱Sukurta moterų - moterims.

23/09/2025

„Tu tokia stipri, nežinau, kaip tu susitvarkai.“ – skamba kaip komplimentas, bet dažnai slepia vienatvę, nuovargį ir tyliai nešamus jausmus.

Šiuolaikinei moteriai įskiepyta būti stipriai, nerodyti pykčio, nesikreipti pagalbos, nuryti ašaras, tarsi silpnumas būtų gėda. Iš toksiškos aplinkos susiformavę įsitikinimai, įvairios traumos iš santykių ar vaikystės, noras paneigti, kad moteris - silpnoji lytis, dar labiau paaštrina poreikį viską tempti ant savo pečių ir nė sekundei neparodyti, kad sunku. Jei sunku - jaučiamės pažeidžiamos, trapios ir to išorėje spinduliuoti nenorime, todėl pasislepiame po stiprios moters kauke.

Ar nešdamos šią kaukę, mes nepamirštame, kas yra tikroji stiprybė?

Tikroji stiprybė yra pažinti savo emocijas. Leisti sau pykti, gedėti, liūdėti, o taip pat ir džiaugtis, mylėti. Garsiai. Tikroji stiprybė yra pripažinti, kad reikia pagalbos ir mokėti jos paprašyti. Tikroji stiprybė yra mokėti pasakyti ne. Verkti su draugėmis ar artimaisiais, keiktis, viską mesti ir pradėti nuo 0. Tikroji stiprybė yra leisti sau būti silpnai.

19/09/2025

Kada paskutinį kartą darei ką nors dėl savęs?

Moterims dažnai primenama, kad jos turėtų būti rūpestingos, nuolankios, o tuo pačiu ir sunkiai dirbti bei siekti savo tikslų, nes pačios to norėjome. Kai norisi sustoti ir pailsėti, pasakyti ne, mus užklumpa kaltės jausmas, galbūt net jaučiamės to nenusipelniusios...

Trumpas priminimas tau:

🫶🏽 Poilsis nėra tinginystė - tai investicija į kokybišką gyvenimą
🫶🏽 „Ne“ yra PILNAS SAKINYS. Tu neprivalai pasiaiškinti ar detalizuoti savo atsakymą
🫶🏽 Pasirūpinti savimi nėra savanaudiška. Tai būtina, kad galėtum save pažinti, laisvai kurti, mylėti ir gyventi visa širdimi.

Pasidalink - ką gyvenime darai tik dėl savęs?

17/09/2025

Kūnas - ne tavo priešas. Nuo kada nusprendei, kad yra kitaip?🤷🏽‍♀️

Tikiu, kad visos kažkuriuo gyvenimo metu girdėjome neigiamą įtaką darančius žodžius apie savo kūną, gyvenimo būdą, įpročius. Galų gale, kas antra mūsų klausimą „kas tave tokią ims” galvoje išgirsta ir dabar. Tai tarsi nuolatinis priminimas, „nuleidžiantis“ ant žemės.

Galbūt girdėjome komentarus iš mokytojų, gal iš vadovų, gal ir iš draugų ar nepažįstamo praeivio gatvėje. Kartais - net savo tėvų. Kažkodėl buvo priimtina tai tiek sakyti, tiek girdėti, o su laiku tai tapo mūsų tiesa.

Tam, kad pradėtum save mylėti, atėjo metas šitą „tiesą“ paversti mitais, kuriuos pati ir paneigsi.

22/07/2025

Prisipažinkim, kiek iš mūsų nesam patenkintos savo kūnu. 🤚🏼

Kada yra būtent tas momentas, kai tai nutinka? Kai kūnas tampa projektu, užduotimi, o ne namais, kuriuose gyveni visą gyvenimą. Kai nebeatskiri čia tu taip galvoji apie save, ar kažkada taip pasakė kiti?

Šitas svetimumas dažnai prasideda ne dėl to, kad mes nepakankamai mylim save. Jis prasideda, nes mus mylėjo su sąlygomis.

Su taisyklėmis. Su „taip galima“, „taip negražu“, „mergaitėms taip nepritinka“.

Ir jei tu jautiesi toli nuo savo kūno, žinok, su tavim viskas gerai. Tai tik ženklas, kad tavo kūnas laukia, kol jį prisiminsi. Ne sutaisyti vėl bandysi, o apkabinsi. 🤍

Čia kalbėsim apie tai, kaip susigrąžinti kūną. Be gėdos. Be reikalavimų. Tik su pagarba. Tavo ritmu.

Jei esi pasiruošusi, parašyk komentare, kokį „kūno taisymo“ sakinį labiausiai atsimeni iš vaikystės ar vėlesnio laiko?

11/07/2025

Apie ką bus Cimcė?

Tai - apie mus. Moteris, kurios gyvena tarp spaudimo tilpti ir noro išsilaisvinti. Todėl šitoje erdvėje kalbėsim ne apie daiktus.

Kalbėsim apie tai, kas lieka, kai nusivelkam kaukes. Apie kūną, kurio nebemokam jausti. Apie vaikystę, kuri dar ir dabar šnabžda mums į ausį.

Apie ritualus, kurie grąžina į save. Apie vidinius pokalbius, kuriuos kartais rašom į dienoraščius, bet dažniausiai nutylim.

Bus vietos ir švelnumui, ir pykčiui. Ir verkiančiai mergaitei, ir drąsiai moteriai.
Nes Cimcė - tai abi jos viename kūne.

Jeigu nori būti šitoje kelionėje – ne kaip sekėja, o kaip bendražygė – sveika atvykus.
Viską pradėsim nuo pačios pradžios. Nuo mūsų santykio su savim.

Noriu, kad ši erdvė būtų ne dar vienas profilis, o vieta pokalbiams ir temoms, kylančioms iš vidaus. Kad joje tilptų ne tik mintys, bet ir tu visa.

09/07/2025

07.06. Ilgai ieškojau žodžio, kuris tiktų mano svajonės vardui. Tokio, kuris neatrodytų ,,mandras”, bet būtų gyvas. Norėjau, kad skambėtų moteriškai, bet ne per daug saldžiai. Kad jame tilptų ir triukšmas, ir švelnumas. Ir tam tikras ,,velniop, darau savaip”.

Ir vieną vakarą, kai pervargę dviese su kompiuteriu gulėjome lovoje, išgirdau tą būdvardį galvoj, kuriuo kadaise mane vadino močiutė - Cimcė.
Iš pradžių nuskambėjo kaip didžiausias nesusipratimas. Niekas to žodžio nežinojo. Tiesą pasakius, iki galo nežinojau ir aš.
Bet kuo ilgiau apie jį galvojau, tuo labiau jame mačiau moterį, kurią pati vis bandau ištraukti iš savęs. Ir tą mergaitę, kuri kažkada nebijojo daryti taip, kaip norėjo ji pati.
Ne tą, kuri viską apskaičiuoja. Ne tą, kuri tyli, kai viduj verda. Ne tą, kuri stengiasi būti patogi. O tą, kuri sau leidžia.

Būti valiūkiška. Patrakusia. Išgirsta. Net neprašyta. Kuri kalba garsiai, nes jos mintys vertos erdvės. Kuri juokiasi iš sielos, ir nebijo būti ,,daug”.

Ir taip gimė Cimcė.
Kaip priminimas, kad savęs nereikia taisyti, tik paleisti.
Gal ji ir tavoj galvoj jau seniai gyvena, tik dar neturėjo vardo?

Address

Website

facebook.com

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Cimcė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Want your business to be the top-listed Clothing Store?

Country:

City: